Dažnai užduodami klausimai
1. Kaip veikia šilumos siurblys?
Šilumos siurblio veikimo technologija yra labai panaši į
kiekvieno mūsų namuose esantį šaldytuvą. Esminis skirtumas yra tas, kad
šaldytuvas šaldo viduje, o surinktą šilumą atiduoda per galinėje sienelėje
sumontuotą radiatorių. Šilumos siurblys šaldo žemę, vandenį ar orą, o šilumą
atiduoda per jūsų namuose sumontuotą šildymo sistemą.
2. Kokie yra mano namo šiluminiai
nuostoliai?
Standartiniai šilumos nuostoliai Lietuvoje yra apie 65-70
W/m² naujos statybos namams, o norint žinoti tikslius jūsų būsto šiluminius
nuostolius reikia daryti šildymo projektą.
3. Kaip sutaupyti įsirenginėjant šilumos siurblį?
Norėdami sumažinti pradinę investiciją, galite pasirinkti 15% silpnesnį
šilumos siurblį, tačiau tada didės kasmetines eksploatacijos išlaidos, nes
kritinėmis dienomis šilumos siurblys energijos trūkumą padengs elektrinio
šildytuvo pagalba.
4. Kas geriau radiatoriai ar grindinis šildymas?
Šilumos siurbliams tinka tiktai žematemperatūrės šildymo sistemos (grindinis
šildymas ir/ar specialiai parinkti didesnio ploto radiatoriai). Norėdami
maksimaliai sumažinti sąnaudas elektrai, siūlome kuo didesniame namo plote
įsirengti grindinį šildymą, nes tokiu būdu jūs pasieksite maksimalų šilumos
siurblio naudingo veikimo koeficientą, kadangi temperatūra šildymui bus
keliama iki 40˚C (NK 4,3-4,6). Net ir specialiai geoterminiam šildymui
sukomplektuotiems radiatoriams temperatūra būtų keliama iki 60 ˚C tad, ir
naudingumo koeficientas bus žymiai mažesnis (NK 2,7-2,9), o išlaidos
šildymui bus gerokai didesnės.
5. Kam reikalinga akumuliacinė
talpa?
Įsirengę akumuliacinę talpą jūs galėsite pilnai išnaudoti naktinio tarifo
privalumus. Šilumos siurblys dirbs naktį kada elektros energija kainuoja
pigiau ir paruoš (300-750 l) karšto vandens skirto šildymui, o atėjus dienai
ir padidėjus elektros tarifui sukauptą termofikacinį vandenį panaudos jūsų
namo šildymui. Be to daugiametė šilumos siurblių gamintojų praktika įrodė,
kad akumuliacinės talpos ženkliai prailgina šilumos siurblių tarnavimo
laiką.
6. Koks gruntas yra tinkamiausias šilumos siurbliui?
Dėkingiausias gruntas įrengti šilumos siurblio kolektorių yra vandeningas
žvyras arba šlapias molis, na o sausas smėlis yra pats nedėkingiausias
gruntas. Pavyzdžiui, norint įrengti kolektorių smėlyje, reikės trigubai
daugiau vietos nei įrenginėjant kolektorių šlapiame molyje. Tokiu atveju yra
siūloma įsirengti vertikalų arba gruntinio vandens kolektorių.
7. Koks lietuvoje būna žemės įšalas?
Remiantis daugiamečiais meteorologų duomenimis giliausias įšalas Lietuvoje
buvo užregistruotas Lazdijuose, smėlingoje vietovėje jis siekė 145 cm.
8. Kokiame gylyje klojamas lauko kolektorius? Kodėl?
Priklausomai nuo grunto esančio jūsų sklype ir vietinės įšalo linijos
horizontalų kolektorių įrengiame 1.2 - 2 m gylyje. Temperatūra 1,2 - 2 m
dirvos gylyje ištisus metus svyruoja tarp 7-13 ˚C, o leidžiantis giliau ji
stabilizuojasi ir, pasiekus 18 m gyli ištisus metus išlieka 10 ˚C.
9. Kas bus jeigu įsirengsiu per mažą kolektorių?
Šilumos siurblio perduodamoji energija yra tiesiogiai proporcinga iš
aplinkos surenkamai natūraliai energijos temperatūrai. Kuo žemesnės
temperatūros natūralus energijos šaltinis (žemė, oras ar vanduo) arba kuo
mažesnis yra kolektorius plotas, tuo mažiau šiluminės energijos šilumos
siurblys gali perduoti jūsų būsto šildymui. Todėl įsirengus per mažą
kolektorių šiluminės energijos poreikio ir šilumos siurblio perduodamos
energijos skirtumas yra dengiamas elektra. Todėl siekiant mažesnių
eksploatacijos kaštų mes rekomenduojame didinti lauko kolektorių.